Tegyvuoja Teatras!

Teatras – tai didelis, neaprėpiamas ir neapibendrintas pasaulis, gyvenimo atspindys, tiesos etalonas, meilė, magija, tikslas, saviraiška, išgyvenimų ir patirčių savotiškas rentgenas. Toks jis šiandien ir yra: su senais ir atgaivintais mitais, ritualais, tradicinėmis formomis ir beribiais šiuolaikiškiausiais eksperimentais. Siekiantis peržengti visus estetinius ir etinius tabu, teatras turi viską, kas tik yra šioje žemėje – nuo žodžio ligi blakstienos virptelėjimo, nuo Veneros freskos ligi smėlėtos pakrantės. Kovo 25 dieną Priekulės kultūros centras daugiau nei 200 teatralų, svečių iš visos Lietuvos pasitiko iš istorijon nugrimzdusio laikmečio, tačiau tądien atgijusiais, individualizuotais, sodriais ir gyvenimo tiesa pulsuojančiais personažais, praeities atmosferos detalėmis. Priekulės – Mažosios kultūros sostinės – ERNSTO VICHERTO STOTIS nutvieksta dvyliktąja Lietuvos mėgėjų teatrų festivalio „Tegyvuoja teatras!“ stulbinančia šviesa.

Pakylėtos nuotaikos pliūpsniais atvykusiuosius apdovanojo dar Turgaus aikštėje savanorių skelbiamos nuorodos „Tegyvuoja teatras!”. Tik atvėrus centro duris – Mažosios Lietuvos krašto dvaro menė, subtiliai apšviesta unikalaus rankų darbo sietyno šviesos (meistras – Vytautas Zapalskis). Ir nejučia iš pasąmonės atplaukusią mintį, kad JAU patekai į teatrą, patvirtina maloniai vokiečių kalba prabilusios, išskirtiniais lietuvininkų kostiumais vilkinčios tarnaitės. Atmintyje nuvilnija Viljamo Šekspyro žodžiai: „Visi šiame gyvenime vaidina savo vaidmenis“. O mano vaidmuo? Ak, taip! Gurkšnodamas kafiją bei lengvai bendraudamas su svečiais, suvoki: aš – šio teatro dalis, reiklus žiūrovas, įdėmus stebėtojas ir vertintojas. Atrodo, šurmuliuojančiai miniai tai – ne naujiena, tad, patarnaujančio personalo rankose sutilindžiavus varpeliui ir prasiskleidus uždangos paslapties šydui, tarsi ištarus burtažodį, suvirpa jautriausios dvasinio skrydžio siekiančio žmogaus stygos.

Nuo scenos dvelkteli jaukios, ramios būties srovelės, gundyte gundančios scenos smėliu prabėgti basam. Bet šį vaidmenį pavilioja styginių kvartetas „Musica Libera“, ritminga ir spalvinga klasikinės bei populiariosios muzikos sinteze sujungęs originalių scenaristų įvestas dvi stichijas – vandenį bei šviesą. Melancholiškas, užburiantis Kuršių marių vanduo tampa labai svarbus dėl savo nuolatinio laiko tėkmės vaizdavimo. Tas pats ir su šviesa – joje daug laisvės, erdvės. Susijungę šie trys elementai – muzika, vanduo, šviesa – sukūrė neįtikėtinai gyvą, realiai estetišką, kūrybiškai jautrų santykį. Tarsi atspindys žvejo valties, vėtrungių klebenimo, žuvimi kvepiančio vėjo, šiurenančių nendrių ir klykiančių paukščių glostomų marių melsvame vandeny skambėjo Kultūros centro direktorės Alantos Zapalskienės įkūnytos ponios Kraft santūrus ir pagarbus, atliepiantis lietuvininkų elgseną bei papročius, vokiškas pasveikinimas: „Malonu matyti Jus čia, mano vyro namuose. Labai mėgstu teatrą, todėl esu laiminga, matydama Jus, suvažiavusius iš visos Lietuvos. Mano žmonės padarys viską, kad Jūs čia pasijaustumėte, kaip savo namuose, pajustumėte marių ošimą ir žuvies kvapą“.

Tarp scenos ir salės užsimezga lyriškai draugiškas kontaktas, nes veiksmas, įvykių raida, inicijuojama bei pateikiama kaip išgyvenimų paletė šventės vedėjų Ernestos Bakšienės ir Donato Savickio, tampa kiekvieno žiūrovo išgyvenimais. Mat smėlėtoje Pamario krašto pakrantėje, netradicinėje aplinkoje, paremtoje praeities išnašomis, be banalumu ar butaforija atsiduodančios „blizgučių“ tendencijos, laureatams įteikta 11 „Tegyvuoja teatras!” statulėlių. Ant simboliu, įprasminančiu amžinai bėgantį laiką ir begalybę, virtusios scenos lipo 91 nominantas. Tai pagrindinių ir epizodinių vaidmenų atlikėjai-aktoriai, režisieriai, dramaturgai, scenografai, garsinio spektaklių sprendimo autoriai, pelnę pripažinimą iš 37 geriausių Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai” spektaklių, o tądien įvertinti Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovo Sauliaus Liausos pasirašytais diplomais.

O kas geriausiai pažįsta tokią gausią šeimą? Žinoma, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Teatro poskyrio vadovė Irena Maciulevičienė, visiems linkėjusi „Tegyvuoja teatras!”, Lietuvos mėgėjų Teatro sąjungos viceprezidentė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros vedėja dr. Danutė Vaigauskaitė, emocingai tvirtinusi, jog „švenčiam mūsų meilės, vienybės, bendrystės, gyvenimo būdo šventę, kurios kitos tokios pasaulyje nėra“ ir to paties universiteto docentas Gediminas Šimkus, paprastai ir nuoširdžiai taręs „Būkit ir toliau gražūs!”.

Teatre, gyvoje bendraminčių žmonių draugijoje, įmanoma viskas: juokas ir ašaros, sielvartas ir džiaugsmas, ironija ir audringas žavėjimasis, nepatikli tyla ir triukšmingas pritarimas – žodžiu, visa žmogaus emocijų ir sielos sukrėtimų įvairovė. Itin ryškiai ji atspindėjo pakilioje nominacijų teikimo ceremonijoje, kur lyg marių purslų lašeliai taškėsi sparnuotos frazės, jog „mažo vaidmens nebūna, yra tik maži aktoriai“, „Lietuvos vyrai gražiausi, o kuriantys scenoje – fantastiški“, „XXI amžiaus teatras yra režisieriaus teatras“. Nestigo ir svarstymų, kuo teatralai turtingi. Ogi – nacionalinės dramaturgijos puoselėjimu. Antra vertus – užsienio dramaturgijos lobynų gvildenimui prireikia kur kas daugiau įžvalgumo, profesionalumo, įžvalgumo, tolerancijos kitokiai, nepažįstamai kultūrai.

Išskirtinio dėmesio ir gražiausių padėkos žodžių sulaukė ilgaamžė Joniškio mėgėjų teatro „Žiburys“ aktorė, aštuoniasdešimtmetė Onutė Zastarskienė, scenoje net 60 metų bandžiusi žiūrovui įkvėpti stiprybės, kad, grįžęs į savo kasdienybę, jis galėtų gyventi pilnavertiškiau, prasmingiau, šviesiau. Už nuopelnus Lietuvos mėgėjų teatrui apdovanotas Skuodo kultūros centro Žemaičių teatro vadovas, režisierius, dramaturgas Edmundas Untulis, žemaitiškai pašmaikštavęs, jog skuodiškiai vaidiną „tėvų kalbą“, o jis „ontra tėik galįs parašytė, je bus da veizietojų“. Bet, matyt, dėl visa ko teatrališkasis laureatas skepetaitėn rūpestingai nuo scenos pasėmė saują kūrybiškumo smilčių. Skelbiamų nominacijų laureatai:

1. Ryškiausia sezono moters epizodinio vaidmens atlikėjaAkmenės kultūros namų mėgėjų teatro aktorė Adolfina Janušaitienė už Nastasijos Fiodorovnos Merčiutkinos vaidmenį spektaklyje Antono Čechovo „Jubiliejus“ (režisierė Reda Butnorienė).

2. Ryškiausias sezono vyro epizodinio vaidmens atlikėjas
Rokiškio kultūros centro liaudies teatro aktorius Arūnas Skardžius už Burmistro vaidmenį spektaklyje pagal Jevgenijų Švarcą „Drakonas“ (režisierius Rytis Saladžius).

3.
Ryškiausia sezono aktorė Jonavos rajono savivaldybės teatro aktorei Dalia Nuobaraitė už labai senos moters vaidmenį spektaklyje Edward Albee „Trys aukštos moterys“ (režisierius Jonas Andriulevičius).

4.
Ryškiausias sezono aktoriusAnykščių kultūros centro teatro aktorius Jonas Buziliauskas už Čičinsko vaidmenį spektaklyje Kosto Ostrausko „Čičinskas“ (režisierius Jonas Buziliauskas).

5.
Ryškiausias muzikinis, garsinis spektaklio sprendimasJurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatrui už muzikinį, garsinį spektaklio Juozo Petrulio „Prieš srovę“ sprendimą ( dainų autorė Rūta Šličkutė, režisierė Danutė Samienė).

6.
Ryškiausia sezono scenografijaAsociacijai „Rokiškio teatras“ už spektaklio „Nutildytos mūzos“ scenografiją (dailininkė Vaiva Baltrūnaitė-Kirstukienė, scenarijaus autorė ir režisierė Neringa Danienė).

7.
Ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacijaJungtiniam Pasvalio kultūros centro ir Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos bendruomenės teatrui už spektaklį „Posėdis“ (tekstų autorė Jolanta Rastauskienė, režisierė Asta Liukpetrienė).

8.
Ryškiausia užsienio dramaturgijos interpretacija – Vilniaus jaunimo teatrui „Arlekinas“ už spektaklį Nikolajaus Gogolio „Milinė“ (režisierė Tatjana Timko).

9.
Ryškiausias sezono režisierius – Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro mėgėjų teatro režisierei ir scenarijaus autorei Jurgai Švagždienei už spektaklį „ Iš miežiškėnų pasakų, prisiminimų ir sapnų“.

10. Už nuopelnus Lietuvos mėgėjų teatrui –
Skuodo kultūros centro Žemaičių teatro vadovui, režisieriui, dramaturgui Edmundui Untuliui.

11. Ilgaamžė
aktorė – Joniškio mėgėjų teatro „Žiburys“ aktorė Onutė Zastarskienė, scenoje vaidmenis kūrusi 60 metų.

Kadangi teatras, pasak Viktoro E. Franklio, „užpildo bet kokios talpos indą, perima visą žmogus sielą, jo sąmonę, taip suteikdamas dvasiai sparnus į neribotą laisvę ir siekius“, dažnai menininkų sparnų tvirtiems mostams reikalingas supratingas palaikymas. Anot ponios Kraft, „padėkos įprasmina visas kalbas“. Palydėtos džiugesiu nuspalvintais žodžiais, padėkos už esatį, buvimą, pasitikėjimą, postūmį, meilę, globą, protegavimą, nuoširdų darbą skriejo rašytojui Ernstui Vichertui, jo vardo Priekulės teatrui, vadovaujamam režisieriaus Donato Savickio, mokytojams-festivalio ekspertų komandai, Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerei Violetai Riaukienei, Administracijos direktoriui Sigitui Karbauskui, Kultūros skyriaus vedėjui Gintautui Bareikiui, Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkei Rasai Petrauskienei, Priekulės seniūnijos seniūnei Daivai Bliūdžiuvienei, Klaipėdos rajono laikraščio redaktorei Vilijai Butkuvienei, taikliai pastebėjusiai, jog Priekulė – „iš tiesų yra didelis miestas prie didelių kelių“.

Festivalio vėliava „Tegyvuoja teatras!” perduota tryliktą kartą šventę rengsiantiems kitais metais – Molėtų kultūros centro atstovams. Ir tebus jiems tas tryliktas kartas ne tas, įprastasis, o tas – magiškasis!

Vėl sutilindžiuoja varpelis, svetingai kviečiantis gerbiamus svečius kafijos. Prie gausiai šio krašto gėrybėmis nukrautų ir stilingai serviruotų stalų festivalio dalyviai dalijosi ką tik sėkmingai praūžusio kūrybos proceso įspūdžiais. O, stebukle, juk vyksmas vyko čia ir dabar, o žiūrovas buvo laimingas dalyvis, liudininkas, jaučiantis išsipildymo, buvimo kartu džiaugsmą, išsiskleidusį savyje kūrybinį pradą! Taip, teatras yra visur, kur protas ir emocijos. Poetas Vytautas Onaitis dar retoriškai paklaustų: „Teatras už lango… O gal – gyvenimas?“ Sutikite, ir tas, ir tas, nes teatro ir žmogaus gyvenimo artuma vilioja ir aktorius, ir žiūrovus. Šis bendrystės procesas kažkuo primena vandens cirkuliaciją, metaforiškai kurstančią mūsų išgyvenimų potroškį. O šią džiugią žinią skelbia Priekulės – Mažosios Lietuvos kultūros sostinės – nulieti skambūs varpai, gaudžiantys kaskart skirtingais, bet artimais balsais…

AURELIJA DAUGĖLIENĖ
Priekulės, Mažosios Lietuvos kultūros sostinės, renginių korespondentė

NOMINANTAI
 

Nominacija Ryškiausia sezono moters epizodinio vaidmens atlikėja 

1. Ignalinos kultūros ir sporto centro mėgėjų teatro „Salos“ aktorė Daiva Kiminienė už Marijos Lukjanovnos vaidmenį spektaklyje Nikolajaus Erdmano „Savižudis“ (režisierė Jolanta Narbutaitienė).
2. Klaipėdos rajono Priekulės kultūros centro Agluonėnų klojimo teatro aktorė Airida Žukienė už Katrinos vaidmenį spektaklyje Bertoldo Brechto „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ (režisierius Domininkas Malajavas).
3. Birštono vienkiemio teatro aktorė Gabrielė Kamarauskaitė už Onytės vaidmenį spektaklyje Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės „Kuprotas oželis“ (režisierė Beata Klimavičienė).
4. Radviliškio rajono Alksniupių mėgėjų teatro aktorė Laima Didžbalienė už Raudonauskienės vaidmenį spektaklyje Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės „Pinigėliai“ (režisierė Laima Didžbalienė).
5. Akmenės kultūros namų mėgėjų teatro aktorė Adolfina Janušaitienė už Nastasijos Fiodorovnos Merčiutkinos vaidmenį spektaklyje Antono Čechovo „Jubiliejus“ (režisierė Reda Butnorienė).
6. Telšių rajono Varnių kultūros centro mėgėjų teatro aktorė Lidija Stonienė už Babos vaidmenį spektaklyje pagal Birutę Lengvinienę „Beprotysti“ (režisierius Algimantas Armonas).
7. Šakių kultūros centro zanavykų teatro aktorė Elvyra Sakalauskienė už Senosios vaidmenį spektaklyje pagal Žemaitę „Budynė“ (režisierė Gražina Guzovijienė).
8. Varėnos kultūros centro Matuizų filialo teatro „Giraitė“ aktorė Daiva Kielienė už Petrutės, senos panos vaidmenį spektaklyje Algirdo Kazragio „Tuščia kertė širdyje“ (režisierė Irena Čeplikienė).
9. Joniškio kultūros centro mėgėjų teatro „Žiburys“ aktorė Onutė Zastarskienė už Močiutės vaidmenį spektaklyje Olego Bogajevo „Kelias žemyn“ (režisierė Violeta Tuomaitė).

10. Birštono kultūros centro teatro aktorė Rasa Jaruševičienė už Senelės vaidmenį spektaklyje Mišelio Fermo „Durys pyška“ (režisierius Rimantas Jacunskas).

Nominacija Ryškiausias sezono vyro epizodinio vaidmens atlikėjas

 

1. Anykščių kultūros centro teatro aktorius Žilvinas – Pranas Smalskas už Zakristijono vaidmenį spektaklyje Kosto Ostrausko „Čičinskas“ (režisierius Jonas Buziliauskas).
2. Birštono vienkiemio teatro aktorius Rimvydas Juozas Klimavičius už Našlio vaidmenį spektaklyje Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės „Kuprotas oželis“ (režisierė Beata Klimavičienė).
3. Telšių rajono Varnių kultūros centro mėgėjų teatro aktorius Egidijus Stonys už Žento vaidmenį spektaklyje pagal Birutę Lengvinienę „Beprotysti“ (režisierius Algimantas Armonas).
4. Panevėžio rajono Krekenavos kultūros centro teatro „Avilys“ aktorius Darius Liutkevičius už Mamerto Raudonauskio vaidmenį spektaklyje Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės „Pinigėliai“ (režisierė Miranda Vaitkevičienė).
5. Rokiškio kultūros centro liaudies teatro aktorius Arūnas Skardžius už Burmistro vaidmenį spektaklyje pagal Jevgenijų Švarcą „Drakonas“ (režisierius Rytis Saladžius).
6. Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro aktorius Kęstas Matuzas už Grainevskio vaidmenį spektaklyje Juozo Pertulio „Prieš srovę“ (režisierė Danutė Samienė).
7. Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro aktorius Stasys Jauga už Tadžio Narboto vaidmenį spektaklyje Edmundo Untulio „Keista liga“ (režisierius Donatas Žilinskas).
8. Šakių rajono Lekėčių mėgėjų teatro aktorius Gintaras Urbonavičius už Andriaus Aukštikalnio („dvasinio vadovo“) vaidmenį spektaklyje pagal Liutauro Degėsio esė „Naujieji kitaip“ (režisierė Vaida Brazaitienė).
9. Akmenės kultūros namų mėgėjų teatro aktorius Artūras Matulevičius už Kuzma Nikolajevičiaus Chirino vaidmenį spektaklyje Antono Čechovo „Jubiliejus“ (režisierė Reda Butnorienė).
10. Rokiškio kultūros centro liaudies teatro aktorius Antanas Kriukelis už Katino vaidmenį spektaklyje pagal Jevgenijų Švarcą „Drakonas“ (režisierius Rytis Saladžius).
Nominacija Ryškiausia sezono aktorė 

1. Palangos „Grubiojo“ teatro aktorė Rita Milinienė už Radijo laidos vedėjos vaidmenį spektaklyje Asia Kotliar „Moterų laimė“ (režisierius Virginijus Milinis).
2. Asociacijos „Rokiškio teatras“ aktorė Viktorija Krivickaitė už Matildos vaidmenį spektaklyje „Nutildytos mūzos“ ( scenarijaus autorė ir režisierė Neringa Danienė).
3. Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro aktorė Liuda Grikpėdienė už Vidos vaidmenį spektaklyje Edmundo Untulio „Keista liga“ (režisierius Donatas Žilinskas).
4. Kretingos rajono kultūros centro S. Įpilties skyriaus teatro aktorė Lina Alonderienė už Žemaitės vaidmenį spektaklyje „Žemaitė“ (scenarijaus autorė ir režisierė Kristina Lauciutė-Dimienė).
5. Jonavos rajono savivaldybės teatro aktorei Dalia Nuobaraitė už labai senos moters vaidmenį spektaklyje Edward Albee „Trys aukštos moterys“ (režisierius Jonas Andriulevičius).
6. Klaipėdos rajono Priekulės kultūros centro Agluonėnų klojimo teatro aktorė Vida Nabijevienė už Motušės Kuraž vaidmenį spektaklyje Bertoldo Brechto „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ (režisierius Domininkas Malajavas).
7. Utenos kultūros centro Leliūnų skyriaus mėgėjų teatro „Leliūnė“ aktorė Rūta Lauciuvienė už Brigitos vaidmenį spektaklyje Daivos Čepauskaitės „Pupos“ (režisierius Šarūnas Kunickas).
8. Anykščių kultūros centro teatro aktorė Evgenija Gnedova už Margaritos vaidmenį spektaklyje Maros Zalite „Margarita“ (režisierius Jonas Buziliauskas).
9. Varėnos kultūros centro Matuizų filialo teatro „Giraitė“ aktorė Birutė Akstinienė už Antosės, senos panos vaidmenį spektaklyje Algirdo Kazragio „Tuščia kertė širdyje“ (režisierė Irena Čeplikienė).
10. Biržų kultūros centro Boriso Dauguviečio teatro aktorė Evelina Leščinskaitė už Unės Babickaitės vaidmenį spektaklyje „Balys Sruoga. Jaunų dienų mozaika“ (scenarijaus autorė ir režisierė Vita Vorienė).
Nominacija Ryškiausias sezono aktorius 

1. Vilniaus jaunimo teatro „Arlekinas“ aktorius Pavel Jermak už Akakijaus Akakijevičiaus vaidmenį spektaklyje Nikolajaus Gogolio „Milinė“ (režisierė Tatjana Timko).
2 . Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus „Skrajojamojo“ teatro aktorius Paulius Mylė už Jobo vaidmenį spektaklyje „Jobas“ (režisierė Airida Lementauskienė).
3. Rokiškio kultūros centro liaudies teatro aktorius Linuas Pauliukas už Lanceloto vaidmenį spektaklyje Jevgenij Švarc „Drakonas“ (režisierius Rytis Saladžius).
4. Ignalinos kultūros ir sporto centro mėgėjų teatro „Salos“ aktorius Eimantas Ramanauskas už Semiono Semionovičiaus Podsekalnikovo vaidmenį spektaklyje Nikolajaus Erdmano „Savižudis“ (režisierė Jolanta Narbutaitienė).
5. Anykščių kultūros centro teatro aktorius Jonas Buziliauskas už Čičinsko vaidmenį spektaklyje Kosto Ostrausko „Čičinskas“ (režisierius Jonas Buziliauskas).
6. Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro aktorius Edgaras Pilypaitis už Antano Strazdo vaidmenį spektaklyje Juozo Petrulio „Prieš srovę“ (režisierė Danutė Samienė).
7. Utenos kultūros centro Leliūnų skyriaus mėgėjų teatro „Leliūnė“ aktorius Edmundas Gutauskas už Alfonso vaidmenį spektaklyje Daivos Čepauskaitės „Pupos“ (režisierius Šarūnas Kunickas).
8. Punsko teatro „Aurora“ aktorius Arnoldas Varnelis už Čiurlionio vaidmenį spektaklyje „Pasaka apie Čiurlionį“ (scenarijaus autorė ir režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė).
9. Skuodo kultūros centro žemaičių teatro aktorius Tomas Matutis už Felikso vaidmenį spektaklyje „Auroras borealis smūgis“ (pjesės autorius ir režisierius Edmundas Untulis).
10. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Kuršėnų teatro „Mozaika“ aktorius Artūras Valinevičius už Kosto vaidmenį spektaklyje „Jau aš – ne aš“ pagal V. Vytauto Landsbergio dramą „Bunkeris“ (režisierius Petras Valskys).

Nominacija Ryškiausias muzikinis, garsinis spektaklio sprendimas
 

1. Anykščių kultūros centro teatrui už muzikinį, garsinį spektaklio Kosto Ostrausko „Čičinskas“ sprendimą (režisierius Jonas Buziliauskas).
2. Jonavos savivaldybės teatrui už muzikinį, garsinį spektaklio Edward Albee „Trys aukštos moterys“ sprendimą ( kompozitorius Titas Petrikis, režisierius Jonas Andriulevičius).
3. Birštono vienkiemio teatrui už muzikinį, garsinį spektaklio Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės „Kuprotas oželis“ sprendimą (režisierė Beata Klimavičienė).
4. Šiaulių kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatro grupei „Durys“ už muzikinį, garsinį spektaklio F. G. Lorka „Donja Rosita arba gėlių kalba“ sprendimą (dailininkė Odeta Pamerneckaitė, režisierius Virginijus Dargis).
5. Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatrui už muzikinį, garsinį spektaklio Juozo Petrulio „Prieš srovę“ sprendimą ( dainų autorė Rūta Šličkutė, režisierė Danutė Samienė).
6. Naujosios Akmenės kultūros centro liaudies teatrui ir Naujosios Akmenės miesto kameriniam chorui už muzikinį, garsinį spektaklio „Partizanų dainų aidai“ sprendimą (scenarijaus autorė ir režisierė Andrėja Gričiutė, choro vadovė Meilutė Girskienė).
7. Vilniaus jaunimo teatrui „Arlekinas“ už muzikinį, garsinį spektaklio Nikolajaus Gogolio „Milinė“ sprendimą (režisierė Tatjana Timko).
8. Asociacijai „Rokiškio teatras“ už muzikinį, garsinį spektaklio „Nutildytos mūzos“ sprendimą (režisierė Neringa Danienė).
9. Vilniaus universiteto teatro dramos trupei „Minimum“ už muzikinį, garsinį spektaklio Laimutės Pocevičienės „Penelopė“ sprendimą (kompozitorė Karolina Adelbergytė, režisierius Rimantas Venckus).

10. Punsko teatrui „Aurora“ už muzikinį, garsinį spektaklio „Pasaka apie Čiurlionį“ sprendimą (scenarijaus autorė ir režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė).

Nominacija Ryškiausia sezono scenografija
1. Anykščių kultūros centro teatrui už spektaklio Kosto Ostrausko „Čičinskas“ scenografiją (dailininkas Valentinas Žalkauskas, režisierius Jonas Buziliauskas).
2. Telšių rajono Varnių kultūros centro mėgėjų teatrui už spektaklio pagal Birutę Lengvinienę „Beprotysti“ scenografiją (scenografijos autorė Giedrė Žeimytė – Jurkuvienė, režisierius Algimantas Armonas).
3. Palangos „Grubiajam“ teatrui už spektaklio J. M. Singo „Šaunuolis iš vakarų pakrantės“ scenografiją (režisierius Virginijus Milinis).
4. Vilniaus universiteto teatro dramos trupei „Minimum“ už spektaklio Laimutės Pocevičienės „Penelopė“ scenografiją (dailininkė Dalia Kiaupaitė, režisierius Rimantas Venckus).
5. Asociacijai „Rokiškio teatras“ už spektaklio „Nutildytos mūzos“ scenografiją (dailininkė Vaiva Baltrūnaitė-Kirstukienė, scenarijaus autorė ir režisierė Neringa Danienė).
6. Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatrui už spektaklio German Grekov, Jurij Muravickij „Nepaprasti Julijos ir Natašos nuotykiai“ scenografiją
(scenografijos idėja Nerijaus Gedmino, dailininkas Andrius Gaubys).
7. Vilniaus jaunimo teatrui „Arlekinas“ už spektaklio Nikolajaus Gogolio „Milinė“ scenografiją (režisierė Tatjana Timko).
8. Ignalinos kultūros ir sporto centro mėgėjų teatrui „Salos“ už spektaklio Nikolajaus Erdmano „Savižudis“ scenografiją (režisierė Jolanta Narbutaitienė).
9. Druskininkų teatro „Niša“ ir Sveikųjų ir neįgaliųjų klubo „Erzon“ kūrybinei grupei už spektaklio „Mintys“ scenografiją (Lėlės – Roberto Rimonio, šviesų dailininkas – Gintaras Volckevičius, garso režisierius – Mindaugas Maliukevičius, fotografija – Danielius Lazauskas, režisierė – Asta Žiurinskienė).
10. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro mėgėjų teatrui už spektaklio„ Iš miežiškėnų pasakų, prisiminimų ir sapnų“ scenografiją (scenarijaus autorė ir režisierė Jurga Švagždienė).
Nominacija Ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija 

1. Anykščių kultūros centro teatrui už spektaklį Kosto Ostrausko „Čičinskas“ (režisierius Jonas Buziliauskas).
2. Jurbarko Konstantino Glinskio teatrui už spektaklį Juozo Petrulio „Prieš srovę“ (režisierė Danutė Samienė).
3. Šakių kultūros centro zanavykų teatrui už spektaklį pagal Žemaitę „Budynė“ (režisierė Gražina Guzovijienė).
4. Asociacijai „Rokiškio teatras“ už spektaklį „Nutildytos mūzos“ ( scenarijaus autorė ir režisierė Neringa Danienė).
5. Jungtiniam Pasvalio kultūros centro ir Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos bendruomenės teatrui už spektaklį „Posėdis“ (tekstų autorė Jolanta Rastauskienė, režisierė Asta Liukpetrienė).
6. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro mėgėjų teatrui už spektaklį „ Iš miežiškėnų pasakų, prisiminimų ir sapnų“ (scenarijaus autorė ir režisierė Jurga Švagždienė).
7. Kretingos kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatrui už spektaklį Edmundo Untulio „Keista liga“ (režisierius Donatas Žilinskas).
8. Biržų kultūros centro Boriso Dauguviečio teatrui už spektaklį „Balys Sruoga. Jaunų dienų mozaika“ (scenarijaus autorė ir režisierė Vita Vorienė).
9. Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio teatrui „Stebulė“ už spektaklį „Lietuvybės lopšys“ (scenarijaus autorė ir režisierė Vita Vadoklytė).
10. Varėnos kultūros centro Matuizų filialo teatrui „Giraitė“ už spektaklį Algirdo Kazragio „Tuščia kertė širdyje“ (režisierė Irena Čeplikienė).
Nominacija Ryškiausia užsienio dramaturgijos interpretacija 

1. Jonavos savivaldybės teatrui už spektaklį Edward Albee „Trys aukštos moterys“
(režisierius Jonas Andriulevičius).
2. Šiaulių kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatro grupei „Durys“ spektaklį F. G. Lorka „Donja Rosita arba gėlių kalba“ (dailininkė Odeta Pamerneckaitė, režisierius Virginijus Dargis).
3. Ignalinos kultūros ir sporto centro mėgėjų teatrui „Salos“ už spektaklį Nikolajaus Erdmano „Savižudis“ (režisierė Jolanta Narbutaitienė).
4. Palangos „Grubiajam“ teatrui už spektaklį J. M. Singo „Šaunuolis iš vakarų pakrantės“ (režisierius Virginijus Milinis).
5. Vilniaus jaunimo teatrui „Arlekinas“ už spektaklį Nikolajaus Gogolio „Milinė“ (režisierė Tatjana Timko).
6. Klaipėdos rajono Priekulės kultūros centro Agluonėnų klojimo teatrui už spektaklį Bertoldo Brechto „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ (režisierius Domininkas Malajavas).
7. Kauno rajono Samylų kultūros centro Rokų laisvalaikio salės teatrui už spektaklį Moljero „Tariamas ligonis“ (režisierius Darius Armanavičius).
8. Rokiškio liaudies teatrui už spektaklį pagal Jevgenijų Švarcą „Drakonas“ (režisierius Rytis Saladžius).
9. Raseinių rajono kultūros centro mėgėjų teatrui „Braižas“ už spektaklį F. Kalo „Keturiese vidurnakty“ (režisierė Jolanta Šimaitienė).
10. Akmenės kultūros namų mėgėjų teatrui už spektaklį Antono Čechovo „Jubiliejus“ (režisierė Reda Butnorienė).
9. Nominacija Ryškiausias sezono režisierius
1. Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro režisieriui Donatui Žilinskui už spektaklį Edmundo Untulio „Keista liga“.
2. Vilniaus jaunimo teatro „Arlekinas“ režisierei Tatjanai Timko už spektaklį Nikolajaus Gogolio „Milinė“.
3. Anykščių kultūros centro teatro režisieriui Jonui Buziliauskui už spektaklį Kosto Ostrausko „Čičinskas“ .
4. Palangos „Grubiojo“ teatro režisieriui Virginijui Miliniui už spektaklį J. M. Singo „Šaunuolis iš vakarų pakrantės“.
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro mėgėjų teatro režisierei ir scenarijaus autorei Jurgai Švagždienei už spektaklį „ Iš miežiškėnų pasakų, prisiminimų ir sapnų“.
6. Jurbarko Konstantino Glinskio teatro režisierei Danutei Samienei už spektaklį Juozo Petrulio „Prieš srovę“.
7. Jungtinio Pasvalio kultūros centro ir Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos bendruomenės teatro režisierei Astai Liukpetrienei už spektaklį „Posėdis“.
8. Druskininkų teatro „Niša“ režisierei Astai Žiurinskienei už spektaklį „Mintys“.
9. Asociacijos „Rokiškio teatras“ režisierei ir scenarijaus autorei Neringai Danienei už spektaklį „Nutildytos mūzos“.
10. Ignalinos kultūros ir sporto centro mėgėjų teatro „Salos“ režisierei Jolantai Narbutaitienei už spektaklį Nikolajaus Erdmano „Savižudis“.
10. Už nuopelnus Lietuvos mėgėjų teatrui – Skuodo kultūros centro Žemaičių teatro vadovui, režisieriui, dramaturgui Edmundui Untuliui.

Leave A Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *